Arabai

Arabai
Gyventojų skaičius	500 mln.
Populiacija šalyse	Arabų šalys, JAV, Brazilija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Izraelis, Iranas ir kt.
Kalba (-os)	arabų
Religijos	daugiausia islamas
Giminingos etninės grupės	kiti semitai
Vikiteka:	Arabai

Arabai (arab. عَرَبٌ = ‘arab) – Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos tautų grupė, plačiąja prasme – visi kalbantieji arabiškai, siaurąja – Arabijos pusiasalio gyventojai. Arabų gausiai apgyvendintos šalys vadinamos Arabų šalimis: Egiptas, Alžyras, Marokas, Sudanas, Irakas, Saudo Arabija, Jemenas, Sirija ir kt. Taip pat gausios arabų bendruomenės gyvena Rytų Afrikoje, Vakarų Europoje, Vidurinėje bei Pietryčių Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose.

Populiacija – apie 430 mln. žmonių. Dauguma – europidai. Kalba arabų kalba. ~92 % arabų – musulmonai, daugiausia sunitai, 7–10 % – šiitų); yra krikščionių, drūzų, judėjų. Gyvenimo būdas labai skirtingas, nuo Pietų Irako pelkėse gyvenančiųjų, dykumų klajoklių, kalnų piemenų iki miesto gyventojų, naftos magnatų. XX a. pab. dauguma arabų buvo sėslūs, klajoklių ~5 %. Felachai (valstiečiai) verčiasi drėkinamąja žemdirbyste, gyvulininkyste, sodininkyste. Be žemės ūkio mašinų, žemė dar dirbama Pietų Irake – kupranugariais, arkliais, asilais, buivolais, zebais – Arabijos pusiasalio rytuose. Plečiama drėkinimo sistema. Racionalus vandens panaudojimas kai kuriose arabų šalyse davė didžiulį pelną. XX a. pr. Persijos įlankoje aptikta naftos. Iš jos telkinių ypač praturtėjo Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas, Kuveitas. Arabų šalys kontroliuoja 1/4 pasaulio naftos gavybos. XX a. pab. visoms arabų šalims buvo būdinga labai skirtinga gyventojų ekonominė socialinė padėtis.^[1]

1. ↑ Arabai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001