Arumunai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | 100 - 250 tūkst.[1] |
Populiacija šalyse | Graikija: iki ~300 000[2] Rumunija: |
Kalba (-os) | arumunų, vietinės kalbos |
Religijos | stačiatikybė |
Giminingos etninės grupės | rumunai, megleno rumunai, moldavai, ilyrai |
Arumunai (Armãnji, Rromãnji) – Balkanų pusiasalyje gyvenanti etninė grupė, kalbanti arumunų kalba (labai artima rumunų kalbai). Populiacija nėra tiksliai nustatyta (dažnai priskaičiuojami rumunams arba kitoms vlachų etninėms grupėms), turėtų būti nuo 100 iki 250 tūkst. žmonių. Gyvena daugiausia šiaurinės Graikijos regionuose (Epyre, Makedonijoje, Tesalijoje), pietryčių Albanijoje, Makedonijoje, vietomis Serbijoje, Bulgarijoje. Rumunijoje taip pat gyvena nemažai arumunų kilmės žmonių, tačiau didelė dalis save laiko rumunais.
Arumunų kilmė nėra gerai žinoma. Plačiausiai paplitusi teorija, kad jie yra romanizuoti trakai ir ilyrai. Pasak vienų tyrinėtojų, arumunai iki VII a. gyveno greta rumunų, pasak kitų – jie yra pietų Balkanų autochtonai. Ilgainiui susidarė klajoklių piemenų etninės ir teritorinės grupės. XVIII–XIX a. didesnių tautų buvo priversti keltis į šiaurę, didelė dalis apsigyveno Rumunijoje. XIX a. pr. pradėjo formuotis tautinė savimonė, 1905 m. arumunai Osmanų imperijoje pripažinti atskira tauta[6].
Verčiasi gyvulininkyste, amatais ir smulkiąja prekyba.