Atmanas (skr. आत्मन् = IAST: ātmán) – hinduizmo filosofijoje pirmapradė ir esminė žmonių dvasinė prigimtis. Atmano samprata plėtota jau brahmanose, galutinai susiklostė upanišadose (apie VI–VII a. pr. m. e.).[1] Priklausomai nuo filosofinio požiūrio, atmanas gali būti vartojamas apibūdinant individualią (džyva) arba universalią sielą. Pasak upanišadų, atmanas niekada negimsta ir niekada nemiršta, jis tik keičia kūnus. Tai gyvuose padaruose esanti brahmano dalelytė. Dėl karmos poveikio individualus atmanas esąs susietas su samsara.[2]