Duksas (lot. dux, dgs. duces; iš lot. ducere 'vadovauti') – Romos respublikoje žodžiu dux galėjo pavadinti bet ką, vadovavusį daliniui, net ne Romos kariuomenės karininką. Tuomet duksas nebuvo formalios karinės pareigos. Savo „Commentarii de Bello Gallico“ Julijus Cezaris duksais vadino tik keltų karvedžius. Išimtis buvo tik vienintelis romėnų vadas, neturėjęs karinio laipsnio.[1]
Vėliau iš lot. dux atsirado angl. duke 'hercogas', it. doge 'dožas', it. duce 'dučė; vadas'.