Dzeusas (sen. gr. Ζευς, n. graikų Δίας) graikų mitologijoje – aukščiausias ir galingiausias iš Olimpo dievų, šeštasis Krono ir Rėjos sūnus. Poseidono, Hado, Hestijos, Demetros ir Heros brolis (taip pat ir pastarosios vyras).[1] Dangaus ir žemės valdovas, vadintas "dievų ir žmonių tėvu".[2] Jo atributais buvo žaibai, erelis ir skydas, vadinamas egida.[3]
Dzeusas taip pat yra daugybės graikų mitologijos dievų ir didvyrių tėvas. Galingesnės už jį buvo tik likimo personifikacijos, jo dukterys deivės moiros. Dievo vardas kildinamas iš indų mitologijos dangaus dievo Djauso[4]. Dzeusas sukeldavo griaustinį, žaibus, lietų ir vėjus. Pagal Homerą jis gyveno aukščiausiame Graikijos Olimpo kalne, kur jam pakluso kiti dievai. Iš Olimpo kalno Dzeusas prižiūrėjo žmones, matydamas ir valdydamas viską, apdovanodamas už gėrį ir bausdamas už blogį[4]. Jis taip pat artimai siejamas su savo dukterimi teisingumo deive Dike, su kuria jis buvo miestų, namų, nuosavybės, svetimšalių, svečių ir maldaujančių globėjas.
Dzeuso simboliai: žaibas, skeptras ir erelis. Romėniškas Dzeuso atitikmuo – dievas Jupiteris[5], etruskų – Tinia,[6] o hinduizmo – Djausas. Dievas vaizduojamas barzdotu, išdidžiu ir pagyvenusiu tvirto stoto vyru[4].