Ekoturizmas

Ekoturizmas (dar kitaip vadinamas ekologinis, gamtinis turizmas) – turizmo šaka, orientuota į ekologiją; gamtos, kultūros vertybių lankymas, stengiantis kuo mažiau paveikti natūralias vietovės sąlygas. Nuotykių turizmas neretai priskiriamas prie ekologinio turizmo. Taip pat iš dalies persipina su kultūriniu turizmu.^[1]

Pagrindiniai ekoturizmo principai:^[1]

• kelionės po natūralią, mažai paliestą gamtą (žygiai į kalnus, kelionės džiunglėmis ir kt.);
• žaliųjų technologijų naudojimas, minimalizavimas daromos įtakos gamtai ir vietiniams gyventojams;
• atsisakymas bereikalingos prabangos, išteklių švaistymo;
• keliautojų ekologinis, kultūrinis švietimas;
• tiesioginė nauda vietiniams gyventojams.

Ekoturizmas yra orientuotas į ekologiškai, socialiai išsilavinusius asmenis, o ne į vidutinį vartotoją. Tiesa, ekoturizmo sąvoka dažnai naudojama komerciniais tikslais, dėl to yra kritikuojama gamtosaugininkų. Pavyzdžiui, dalis turistinių kompanijų tiesiog įrengia viešbučius vaizdingose vietose, gamtos apsuptyje, siūlo kai kurias kelionių po gamtą paslaugas ir tuo pačiu priskiria save ekoturistinėms.

Dalis šalių, tokių kaip Kosta Rika, Ekvadoras, Madagaskaras, Kenija, Nepalas, intensyviai plečia ekoturizmo paslaugas, iš kurių gaunamas pelnas sudaro ryškią šalies pajamų dalį. Mažesnio masto ekoturistinės paslaugos siūlomos daugelyje šalių.

1. ↑ ^{1,0 1,1} Ekologinio turizmo vystymas – nuo skatinimo iki darnumo