Hendrik Lorentz

Hendrikas Lorencas ol. Hendrik Lorentz

H. Lorencas 1902 m.
Gimė	1853 m. liepos 18 d. Arnhemas, Nyderlandai
Mirė	1928 m. vasario 4 d. (74 metai) Harlemas, Nyderlandai
Gyven. vieta	Nyderlandai
Vaikai	dvi dukterys ir sūnus

Sritis	Fizika
Organizacijos	Leideno universitetas

Doktorant. vadovas	Piteris Rejkė
Žymūs studentai	Geertruida L. de Haas-Lorentz Adriaan Fokker Leonard Ornstein Hendrika Johanna van Leeuwen
Žinomas (-a) už	Lorenco susitraukimas Lorenco kovariacija Lorenco eterio teorija Lorenco faktorius Lorenco jėga Lorenco abipusiškumo principas Lorenco taisyklė Lorenco osciliatoriaus modelis Lorenco daugdara Lorenco transformacijos Abrahamo–Lorenco jėga Koši-Lorenco distribucija Drudės-Lorenco modelis Lorenco–Lorenco lygtis

Žymūs apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1921) Karališkosios draugijos narys (1905)^[1] Rumfordo medalis (1908) Franklino medalis (1917) Koplio medalis (1918)

Vikiteka	Hendrik Lorentz

Henrikas Lorencas (ol. Hendrik Antoon Lorentz, 1853 m. liepos 18 d. – 1928 m. vasario 4 d.) – olandų fizikas, klasikinės elektroninės teorijos kūrėjas, vienas specialiosios reliatyvumo teorijos pradininkų. Už Zėmano efekto atradimą ir teorinį paaiškinimą kartu su Piteriu Zėmanu 1902 m. apdovanotas Nobelio fizikos premija.