Kumai (it. Cuma, gr. Κύμη ar Κύμαι) – senovės graikų gyvenvietė į šiaurės vakarus nuo Neapolio, Kampanijoje (Italijos regionas). Kumai buvo pirmoji graikų kolonija žemyninėje Italijos dalyje (Didžioji Graikija) ir ją labiausiai išgarsino Kumų sibilė.
Miestą VIII a. pr. m. e.[1] įkūrė graikų kolonistai iš Kumos ir Chalkio miestų Eubojoje, vadovaujami oecist (kolonizatoriaus) Hipoklio.
Graikai išstūmė vietinius gyventojus. Jie išsaugoti pasakojimuose kaip urvuose gyvenantys kimerai, tarp kurių jau buvo paplitusi pranašavimo tradicija[2]. Kumų vardas kilo nuo graikiško žodžio kýmā, reiškiančio bangą. Taip pat iš čia paplito Kumų alfabetas Italijos pusiasalyje, o iš jo romėnai sukūrė lotynišką raidyną, kuris šiuo metu dominuoja pasaulyje.