Leidyba – veikla, kurios dėka informacija, literatūra, muzika, programinė įranga ir kitas turinys tampa prieinami visuomenei, jį pardavus arba išplatinus nemokamai[1]. Tradiciškai šis terminas reiškia spausdintų darbų, tokių kaip knygos, laikraščiai ir žurnalai, platinimą. Atsiradus skaitmeninėms informacinėms sistemoms, sritis išsiplėtė įtraukiant elektroninę leidybą, pvz., el. knygas, internetines svetaines, tinklaraščius, vaizdo žaidimų leidybą ir panašiai.
Leidybos verslas gali kurti privačias ar viešąsias gėrybes, vykdomas kaip komercinė, viešoji, socialinė ar bendruomenės veikla.[2] Komercinės leidybos pramonė sudaryta iš didelių tarptautinių konglomeratų, tokių kaip „RELX“, „Pearson“ ir „Thomson Reuters“[3], ir tūkstančių mažų nepriklausomų leidyklų. Leidybą turi daugybę įvairių šakų pavyzdžiui: grožinės ir negrožinės literatūros leidyba, mažmeninė ir didmeninė prekyba leidiniais, edukacinė, akademinė ir mokslinė leidyba.[4] Leidėjai taip pat gali būti valstybinės institucijos, pilietinė visuomenė, privačios įmonės, kurios platina leidinius įvairiais tikslais: administraciniais ir įstatyminiais, verslo ir naujų mokslinių atradimų sklaidai, viešo intereso populiarinimui.[5] Tokie leidiniai dažniausiai būna metinės ataskaitos, tyrimų ataskaitos, rinkos tyrimai, veiklos krypties instrukcijos, techninės ataskaitos, įstatymai, moksliniai straipsniai ir t. t.