Lyguma

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lyguma – sausumos, jūros ar vandenyno dugno paviršiaus dalis, kuriai būdingas visai visai nedidelis aukščio svyravimas (iki 200 m) ir nedidelis paviršiaus pokrypis (iki 5°). Lygumos užima 64 % sausumos teritorijos. Didžiausia pasaulio lyguma – Amazonės žemuma (daugiau nei 5 mln. km²).

Lygumos skirstomos į žemumas, aukštumas ir plokščiakalnius.

• Žemumoms būdingi plokšti sausumos paviršiai (0–200 m virš jūros lygio). Jos susidaro:
  • iškilus jūros dugnui – Pakaspijo žemuma;
  • susiklosčius upių sąnašomis (aliuvinė žemuma) – Indo-Gangos žemuma;
  • prieledyninių marių dugne (moreninė žemuma) – Vidurio Lietuvos žemuma.

• Aukštumoms būdingi daugiau kalvoti paviršiai (200–500 m virš jūros lygio). Jos gali būti:
  • akumuliacinės (žemyninio apledėjimo sritys) – Baltijos aukštuma;
  • tektoninės (iškeltos žemės gelmių vidinių jėgų);
  • denudacinės (nuardytos senų kalnų sritys) – Škotijos, Silezijos aukštumos.

• Plokščiakalniai – daugiau nei 500 m iškeltos plokščios (plynaukštės arba banguotos aukštumos, susidariusios iškilusių platformų srityse arba iškeltose ir neturinčiose nuosėdinių uolienų dangos platformų dalyse – skyduose – Brazilijos, Dekano plokščiakalniai.

Pagal struktūrinę prigimtį lygumos skirstomos į platformų ir orogeninių (kalnų) sričių.