Back Mars AF Mars (Planet) ALS ማርስ AM Marte (planeta) AN Tiw (tungol) ANG Maas ANN मंगल ग्रह ANP المريخ Arabic لمريخ ARY مريخ ARZ
Kitos reikšmės – Marsas.
 | |||
| Vid. atstumas nuo Saulės |
227 936 637 km | ||
| 1,523 662 31 av | |||
| Perihelis | 206 644 545 km | ||
| Afelis | 249 228 730 km | ||
| Ekscentricitetas | 0,093 412 33 | ||
| Apskriejimo periodas | 686,96 d.[1] | ||
| Sinodinis periodas | 779,96 d. | ||
| Greitis orbitoje, km/s | |||
| Pusiaujo skersmuo | 6 804,9 km | ||
| Paviršiaus plotas | 1,448×108 kv.km | ||
| Tūris | 1,6318×1011 kub.km | ||
| Masė | 6,4185×1023 kg | ||
| Vidutinis tankis | 3,934 g/cm³ | ||
| Laisvojo kritimo pagreitis | 3,69 m/s² | ||
| Antrasis kosminis greitis | 5,027 km/s | ||
| Apsisukimo apie ašį periodas | 24 val. 37 min. 22,6631 sek. | ||
| Pusiaujinis sukimosi greitis | 868,23 km/h | ||
| Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą | 25,19 ° | ||
| Paviršiaus temperatūra, K | |||
| Palydovų skaičius | 2 Fobas, Deimas | ||
| Atmosferos slėgis, MPa | 0,007-0,009 | ||
| Atmosferos tankis | |||
| Anglies dioksidas | 95,1 %[1] | ||
| Azotas | 2,59 %[1] | ||
| Argonas | 1,94 %[1] | ||
| Deguonis | 0,16 %[1] | ||
| Anglies monoksidas | 0,06 %[1] | ||
| Vandens garai | 0,021 %[1] | ||
| Azoto monoksidas | 0,01 %[1] | ||
| Neonas | 0,00025 %[1] | ||
| Vandenilis-deuteris-deguonis | 0,000085 %[1] | ||
| Kriptonas | 0,00003 %[1] | ||
| Ksenonas | 0,000008 %[1] | ||
| Ozonas | <0,000008 % | ||
Marsas – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės (tarp Žemės ir Jupiterio) ir antroji mažiausia Saulės sistemos planeta po Merkurijaus.
Iš Žemės neretai matomas plika akimi kaip ryški rausvos spalvos žvaigždė. Vidutinis absoliutinis ryškis – +0,71, tačiau menamas ryškis gali siekti −2,94, ryškumu nusileidžiąs tik Venerai, Mėnuliui ir Saulei.[2] Dėl rausvo atspalvio žvelgiant iš Žemės kartais vadinama „raudonąja planeta“. Charakteringą spalvą Marsui suteikia trivalentis geležies oksidas, kurio gausu planetoje.[3] Planetos pavadinimas kilęs iš romėnų karo dievo Marso (graikų Arėjo atitikmuo). Atitinkamai pavadinti ir maži, netaisyklingos formos Marso palydovai Fobas ir Deimas, kurie graikų mitologijoje yra Arėjo sūnūs, lydintys jį mūšyje.[4]
Dienos ir metų laikai Marse gali būti lyginami su Žeme dėl panašaus apsisukimo apie savo ašį periodo ir orbitos posvyrio į ekliptikos plokštumą. Vienerių Marso metų trukmė beveik dvigubai ilgesnė dėl didesnio atstumo iki Saulės. Marse yra Olimpas, didžiausias žinomas vulkanas Saulės sistemos planetoje, bei Marinerio slėnis, vienas didžiausių kanjonų Saulės sistemoje. Lygus Šiaurinis baseinas šiauriniame pusrutulyje užima 40% viso planetos paviršiaus ploto ir gali būti susidaręs po susidūrimo su stambiu dangaus kūnu.[5]
Panašiai kaip priešdėlis geo- įvardinant su Žeme susijusius dalykus, Marso atveju kartais vartojamas priešdėlis areo-, pvz., areologija kaip geologijos atitikmuo arba areoidas vietoje geoido. Šis priešdėlis kildinamas iš graikų karo dievo Arėjo.
- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 Williams, David (2021 m. gruodžio mėn.). „Mars Fact Sheet“. NASA Goddardo kosmoso skrydžių centras. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 21 d..
- ↑ Mallama, Anthony; Hilton, James L. (2018 m. spalio mėn.). „Computing apparent planetary magnitudes for The Astronomical Almanac“. Astronomy and Computing. 25: 10–24. arXiv:1808.01973. Bibcode:2018A&C....25...10M. doi:10.1016/j.ascom.2018.08.002. ISSN 2213-1337. S2CID 69912809.
- ↑ „Overview. Mars“ (anglų). NASA. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 21 d..
- ↑ Hunt, G. E.; Michael, W. H.; Pascu, D.; Veverka, J.; Wilkins, G. A.; Woolfson, M. (1978). „The Martian satellites—100 years on“. Quarterly Journal of the Royal Astronomical Society. 19: 90–109. Bibcode:1978QJRAS..19...90H.
- ↑ Sample, Ian (26 June 2008). „Cataclysmic impact created north-south divide on Mars“. London: Science @ guardian.co.uk. Nuoroda tikrinta 2008 m. rugpjūčio 12 d..