Naratyvas

Naratyvas (angl. ir pranc. narrative < lot. narrare 'pasakoti') – sakytinis arba rašytinis tekstas, kuriame pateikiamas asmens (jo patirtimi grįstas) pasakojimas, istorija apie chronologiškai susijusius įvykius ar veiklą, paprastai įtraukiantis ir žmogaus jausmus, nuomones bei vertinimus.^[1]

Didelė dalis termino „naratyvas“ reikšmių sutampa su plačiai vartojamu žodžiu „pasakojimas“.^[2][3] Mokslas apie naratyvą vadinamas naratologija. Veikiamas XXI a. anglakalbės politologijos šis terminas įgijo papildomą reikšmę – „išreiškiantis pasaulėžiūros nuostatas kalbėjimas“, ši reikšmė sinonimiška žodžiui „ideologema“.^[4][5][6]

Terminai „tekstas“ ir „diskursas“ artimi naratyvo sąvokai. Pasak J. Lotmano, pasakojimas visada aprašo veiksmą, todėl jis visada turi siužetą, o tekstas yra ženklų sistema, kuri gali būti statiška. Tokiu būdu „tekstas yra bet kokio pasakojimo pagrindas“.^[7] Sakykime, žodynas yra tekstas, bet ne naratyvas. Drauge naratyvas yra teksto atmaina, konkreti jo išraiška, tačiau diskursas priešinamas su naratyvu. Kadangi naratyvas yra aprašomasis, jame, be loginės struktūros, sutinkamos dar ir estetinės, emocinės bei asociatyviosios struktūros.^[8]

Sąmonės filosofijoje, socialiniuose moksluose ir įvairiose klinikinėse srityse, taip pat ir medicinoje, naratyvas gali būti susijęs su žmogaus psichologijos aspektais.^[9] Asmens pasakojimas siejasi su jo individualumo arba kultūrinio tapatumo jausmu, prisiminimų kūrimu ir konstravimu; esama manančiųjų, kad tai yra esminė asmenybės pusė.^[10][11] Rišlaus arba pozityvaus naratyvo suirimas įtrauktas į psichozės bei kitų psichikos sutrikimų vystymąsi, ir teigiama, jog labai svarbu atstatyti naratyvą siekiant pasveikti.^[12][13] Naratyvinė terapija – viena iš psichoterapijos formų.

1. ↑ „Naratyvas“. ekalba.lt. EKALBA | Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Nuoroda tikrinta 2025-01-02.
2. ↑ Повествование // Большая советская энциклопедия : [в 30 т.] / гл. ред. А. М. Прохоров. – 3-е изд. – М. : Советская энциклопедия, 1969–1978.
3. ↑ Повествование // Краткая литературная энциклопедия. Т. 5. — 1968
4. ↑ „Шейгал - Многоликий нарратив“. www.philology.ru. Suarchyvuotas originalas 2022-04-02. Nuoroda tikrinta 2025-01-02.
5. ↑ Александра Иваницкая (2021-10-18). „Больше чем сюжет: что такое нарратив“. theoryandpractice.ru. Suarchyvuotas originalas 2022-11-16. Nuoroda tikrinta 2025-01-02.
6. ↑ Меньшикова Е.е (2012-10-09). „Идеологемы-архетипы в рекламном туристическом нарративе“. Наука и инновации. 13 (2012). Suarchyvuotas originalas 2022-11-16.
7. ↑ „Семиотика кино и проблемы киноэстетики“. Suarchyvuotas originalas 2018-07-19. Nuoroda tikrinta 2025-01-02.
8. ↑ „НАРРАТИВ & ДИСКУРС“. Suarchyvuotas originalas 2018-07-19. Nuoroda tikrinta 2018-07-19.
9. ↑ Hevern, V. W. (2004 m. kovas). „Narrative Psychology: General Overview“. Lemoyne Colleg. Nuoroda tikrinta 2025-01-02. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
10. ↑ Dennett, Daniel C. (1992), Kessel, F.; Cole, P. & Johnson, D., eds., The Self as a Center of Narrative Gravity, Hillsdale, NJ: Erlbaum. Nuoroda tikrinta 2 sausio 2025 
11. ↑ Dan McAdams (2004). „Redemptive Self: Narrative Identity in America Today“. The Self and Memory. 1 (3): 95–116. doi:10.1093/acprof:oso/9780195176933.001.0001. ISBN 9780195176933.
12. ↑ Gold E (2007 m. rugpjūtis). „From narrative wreckage to islands of clarity: Stories of recovery from psychosis“. Can Fam Physician. 53 (8): 1271–5. PMC 1949240. PMID 17872833. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
13. ↑ Hyden, L.-C. & Brockmeier, J. (2009). Health, Illness and Culture: Broken Narratives. New York: Routledge.