Nigerija

Nigerijos Federacinė Respublika angl. Federal Republic of Nigeria
Vėliava Herbas
Himnas: „Kilkite, tėvynainiai“
Nigerija žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų (ofic.), jorubų, igbo, hausų
Sostinė	Abudža
Didžiausias miestas	Lagosas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Viceprezidentas  • -	Muhamadu Buharis Jemis Osinbadžis -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	923 768 km2 (31) 1,4 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	191 835 936 (7) 188,9 žm./km2 (71)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2015 1 091,70[1] mlrd. $ (20) 6 004[2] $ (154)
Valiuta	Naira
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +1 netaikomas
Nepriklausomybė Pripažinta	nuo Jungtinės Karalystės 1960 m. spalio 1 d.
Interneto kodas	.ng
Šalies tel. kodas	234

Nigerija (oficialus pavadinimas Nigerijos Federacinė Respublika) – federacinė konstitucinė Vakarų Afrikos valstybė.

Ribojasi su Beninu vakaruose, Čadu ir Kamerūnu rytuose, Nigeriu šiaurėje ir Atlanto vandenynu (Gvinėjos įlanka) pietuose. Nigerija užima 923 768 km², turi apie 218 mln. gyventojų ir yra didžiausia Afrikos žemyno ir šešta pagal dydį pasaulio valstybė. Sostinė Abudža, tačiau didžiausias miestas - Lagosas (taip pat antras pagal dydį Afrikos žemyne). Nigerija yra federacinė respublika, sudaryta iš 36 valstijų. Nigerija yra daugiatautė valstybė, kurioje gyvena daugiau nei 250 etninių grupių, kalbančių 500 skirtingų kalbų, besitapatinančių su įvairiomis kultūromis.^[3][4][5] Trys didžiausios etninės grupės yra hausai šiaurėje, jorubai vakaruose ir igbai rytuose. Šioms grupėms priklauso daugiau nei 60% visų šalies gyventojų.^[6] Oficiali kalba yra anglų, pasirinkta siekiant palengvinti kalbinę vienybę nacionaliniu lygiu.^[7] Nigerijos konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę.^[8] Krikščionių ir musulmonų populiacijos panašiai pasiskirstę - Nigerija yra padalinta maždaug per pusę tarp musulmonų, gyvenančių daugiausia šiaurėje, ir krikščionių, gyvenančių daugiausia pietuose. Tradicinių religijų, kurios sutinkamos tarp kai kurių igbo ir jorubų etninių grupių, išpažinėjai sudaro mažiau nei 1%.^[9]

Nigerija yra regioninė valstybė Afrikoje ir kylanti pasaulinė galia. Nigerijos ekonomika - didžiausia Afrikoje ir 31-oji pasaulyje pagal nominalųjį BVP ir 26-oji pagal perkamosios galios paritetu apskaičiuotą BVP. Nigerija dėl didelio gyventojų skaičiaus ir ekonomikos dažnai vadinama Afrikos milžinu,^[10] o Pasaulio bankas ją laiko besivystančiąja rinka. Kita vertus, šalis vertinama prastai Žmogaus socialinės raidos indekse ir išlieka viena labiausiai korumpuotų pasaulio valstybių.^[11][12] Nigerija yra Afrikos Sąjungos steigėja ir daugelio tarptautinių organizacijų, įskaitant Jungtines Tautas, Tautų Sandraugą, Neprisijungimo judėjimą,^[13] Vakarų Afrikos valstybių ekonominę bendriją ir OPEC, narė.

1. ↑ „Gross domestic product 2015, PPP“ (PDF). Pasaulio Bankas. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2016-09-11. Nuoroda tikrinta 2020-08-22.
2. ↑ „GDP per capita, PPP (current international $)“. Pasaulio Bankas. 2017-02-01.
3. ↑ „Ethnicity in Nigeria“. PBS. 2007-04-05. Nuoroda tikrinta 2015-05-09.
4. ↑ „Nigeria“. Ethnologue (anglų). Nuoroda tikrinta 2019-07-04.
5. ↑ Pereltsvaig, Asya (2011-06-16). „Linguistic diversity in Africa and Europe – Languages Of The World“. Suarchyvuota iš originalo 2012-05-15. Nuoroda tikrinta 2019-07-04.
6. ↑ „NIGERIA – CIA WORLD FACTBOOK 2019“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-09-23. Nuoroda tikrinta 2020-05-25.
7. ↑ Mann, Charles C. (1990). „Choosing an Indigenous Official Language for Nigeria“ (PDF).
8. ↑ „Nigerian Constitution“. Nigeria Law. Nuoroda tikrinta 2015-07-17.
9. ↑ „Nigeria Fact Sheet“ (PDF). United States Embassy in Nigeria. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-10-18. Nuoroda tikrinta 2018-09-23.
10. ↑ „Nigeria: The African giant“. The Round Table. 50 (197): 55–63. 1959. doi:10.1080/00358535908452221. ISSN 0035-8533.
11. ↑ Campbell, John (2020-01-29). „Perceptions of Corruption in Nigeria Remain High, According to NGO“. Council on Foreign Relations. Nuoroda tikrinta 2021-04-12.
12. ↑ „A light shines on Nigerian corruption“. The Christian Science Monitor. 2020-10-16. Nuoroda tikrinta 2020-04-12.
13. ↑ „Non-Aligned Movement (NAM) - The Nuclear Threat Initiative“. Nuoroda tikrinta 2021-10-19.