Nojus (Noahas; sen. hebr. Nōah) žydų mitologijoje (judaizme, o iš jo perimtas krikščionybėje bei islame) – pagrindinis Pasaulio tvano herojus, tipologiškai ir genetiškai artimas šumerų-akadų mitologiniams veikėjams Ziusudrai, Atrahasiui ir Utnapiščiui.[1]
Nojaus istorija aprašoma Toroje, Pradžios knygoje. Istorija pasakoja, kad jis buvo vienintelis savo laikų teisus žmogus. Dievas įpykęs dėl žmonių pasileidimo nutarė sunaikinti žmoniją. Nojui Jis liepė pastatyti laivą, kuriuo Nojus ir jo šeima (viso 8 žmonės) išsigelbėjo, tuo tarpu kai kiti žmonės žuvo vandenyje. Po ilgo plaukiojimo laiko, Nojus išsilaipino ir prasidėjo naujoji žmonijos era.
Pasakojimas teigia, jog Dievas sudarė su Nojumi ir būsimais jo palikuonimis Sandorą: pažadėjo niekada nebesunaikinti žmonijos, siųsdamas tvaną. Kaip šios Sandoros ženklas danguje pasirodžiusi vaivorykštė.
- ↑ „Mitologijos enciklopedija: 2 tomas“, Vaga, Vilnius