Persai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | 50-70 milijonų, įskaitant giminingas tautas |
Populiacija šalyse | Iranas: 45 000 000 [1][2][3] JAV: |
Kalba (-os) | persų |
Religijos | dominuoja Šiizmas[12][13], yra nedidelės sunitų, bahajų, krikščionių, zoroastrų mažumos |
Giminingos etninės grupės | tadžikai, puštūnai, kitos iranėnų tautos |
Persai – iranėnų tauta, daugiausia gyvenanti Irane bei kaimyninėse šalyse įskaitant Persų įlankos arabų šalis. Taip pat daug persų gyvena Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Persams būdinga bendra kalba, kilmė, istorija.
Persų kilmė, bent pagal kalbą, siekia Indoeuropiečius arijus, atvykusius į Irano teritoriją iš Centrinės Azijos 2000–1500 m. pr. m. e. Nuo 550 m. pr. m. e. iš Persio provincijos senovės persai pradėjo platinti savo kalbą ir kultūrą po visą Irano plokščiakalnį, nukariaudami ir asimiliuodami tiek arijų, tiek ne arijų kilmės tautas. Šis procesas tęsėsi net esant graikų, arabų, mongolų ir turkų invazijoms ir vyko iki pat Islamo laikų[14]. Ilgainiui atsirado daugybė dialektų ir geografinių tapatybių, kol kilo XX a. tautinis judėjimas, kuriam padarė įtaką pokyčiai Osmanų imperijoje, Arabų pasaulyje ir Europoje. Praradus Afganistaną ir teritorijas Kaukaze (Azerbaidžanas) persų identitetas susitelkė ties Irano teritorija. Norėdamas sujungti modernią valstybę su imperialintine praeitimi Reza Šachas pakeitė šalies pavadinimą iš Persijos į Iraną 1935 m, pažymėdamas Irano nacionalizmo pradžią. Po Irano revoliucijos pradėtos vertinti ir šiitų vertybės.
Persai, net esant teokratinei valdžiai, rodo polinkį urbanizacijai ir modernumui[reikalingas šaltinis]. Bendruomenės vakaruose palaiko glaudžius ryšius su likusiom šeimom Irane ir yra vakarietiškos įtakos šaltinis. Suirus Tarybų Sąjungai persai užmezgė glaudesnius kultūrinius ryšius su giminingomis tautomis Kaukaze (tatais ir talyšais) ir tadžikais Afganistane ir Tadžikistane.