Planeta

Viršutinė eilė: Uranas, Neptūnas
Centrinė eilė: Žemė, baltoji nykštukė Sirijus B, Venera (dvi apatinės eilės yra žemiau esančiame paveikslėlyje)
Viršutinė eilė: Marsas, Merkurijus
Apatinė eilė: Mėnulis, nykštukinės planetos Plutonas ir Haumėja

Planeta – dangaus kūnas, kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamą masę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).[1]

Nykštukinė planeta yra dangaus kūnas, kuris (a) sukasi apie žvaigždę, (b) turi pakankamą masę, kad gravitacijos jėgų veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros įgautų sferinę (arba beveik sferinę) formą, (c) nėra išvalęs kaimyninės erdvės aplink savo orbitą ir (d) nėra palydovas. Visi kiti kūnai besisukantys aplink Saulę bendrai vadinami „mažaisiais Saulės sistemos kūnais“.

Egzoplanetos yra terminas, kuriuo vadinamos planetos, aptiktos prie kitų žvaigždžių (ne Saulės sistemoje).

Žinomos aštuonios Saulės sistemos planetos: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Išorinės planetos yra dujinės milžinės. Aplink Saulę planetos skrieja elipsinėmis orbitomis. Plika akimi nakties danguje gerai matomi Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas. Uraną sunku pamatyti silpnų žvaigždžių fone, kadangi jo didžiausias spindesys tėra 5,4 ryškio; Neptūno didžiausias spindesys yra 7,6. Visų planetų orbitos yra netoli ekliptikos. Didžiausią orbitos plokštumos posvyrio į ekliptiką kampą turi Merkurijus (7°), kitų planetų šis kampas < 3,5°. Žemė ir visos kitos planetos, esančios toliau už ją, turi palydovų. Planetos milžinės turi žiedus.

  1. „What is a Planet? - NASA Science“. science.nasa.gov (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-12-24.

Planeta

Dodaje.pl - Ogłoszenia lokalne