Popartas, popmenas (angl. pop(ular) art – populiarusis menas) – XX a. 6 deš. Anglijoje susiformavusi modernistinė dailės kryptis.
Kompozicijos kuriamos iš kasdienio vartojimo daiktų, su garso efektais; mėgdžiojamas reklamų, komiksų stilius, skelbiama neribota kūrybos laisvė.
Akcentuojama dinamika, stilizuotas dekoratyvumas, abstraktumas, asimetrinė kompozicija, ryškios spalvos. Būdingas masinės kultūros suformuotų dalykų vaizdavimas, kaip, pavyzdžiui, reklama; darbai panašūs į žurnalų puslapių iškarpas, plakatus. Pop art menas plačiai interpretuojamas kaip reakcija į tuomet populiarias abstrakčiojo ekspresionizmo idėjas.
Pop menas, kaip pop muzika, siekė populiarumo, o ne įtikti elitui ir pritraukė didžiulę auditoriją. Idėja buvo suformuota 1958 m. kaip atsakas į Ričardo Hamiltono darbus. Kaip „pop“ judėjimas plačiai pripažintas 1960 metais. Judėjimas kartais buvo vadinamas Neo-Dada. Didelę įtaką padarė dadaizmo pradininkas Marselis Diušampas, Džasperas Džonsas, Andy Warhol.