Rafaelis | |
---|---|
Autoportretas, Rafaelis | |
Gimė | 1483 m. balandžio 6 d. Urbinas, Italija |
Mirė | 1520 m. balandžio 6 d. (37 metai) Roma |
Palaidotas (-a) | Panteonas (Roma) |
Tėvas | Džovanis Santis |
Motina | Madžija di Batista Čiarla |
Veikla | italų architektas, dailininkas |
Vikiteka | Rafaelis |
Rafaelis (lotynizuota forma Raphael, tikr. Raffaello Sanzio, 1483 m. balandžio 6 d. Urbinas, Italija – 1520 m. balandžio 6 d. Roma) – italų architektas, dailininkas.[1] Gyvenimo metu žinotas pravarde Urbinas (nuo gimimo vietos, it. Raffaello da Urbino)
Jis buvo iš tų menininkų, kurių gyvenimas, dar jiems gyviems esant, apipinamas legendomis. Rafaelis – vienas didžiausių visų laikų dailininkų. Jis savo kūryboje įkūnijo Renesanso epochos itališkojo humanizmo idealus.
Kelis šimtmečius Rafaelio kūryba buvo vertinama kaip aukščiausias dailės etalonas. Jo kūryba buvo akademinio Europos dailės mokymo pagrindas. Tik XX a. dailininko autoritetas susvyravo ir šiuo metu labiau pirmenybė atiduodama individualesniems amžininkų Leonardo da Vinčio ir Mikelandželo talentams. Tarp pačių žinomiausių Rafaelio kūrinių: freskos „Atėnų mokykla“ ir „Galatėjos triumfas“, iš paveikslų − „Siksto Madona“.