Romos respublika lot. Res publica Romana | ||||
| ||||
Romos provincijos prieš Gajaus Julijaus Cezario nužudymą, 44 m. pr. m. e. | ||||
Sostinė | Roma | |||
Kalbos | Lotynų (oficiali), senovės graikų, hebrajų, galų, berberų | |||
Religija | Senovės Romos religija | |||
Valdymo forma | Oligarchija, Respublika | |||
Era | Antika | |||
Plotas | ||||
- 326 m. pr. m. e.[1] | 10 000 km² | |||
- 200 m. pr. m. e.[1] | 360 000 km² | |||
- 146 m. pr. m. e.[1] | 800 000 km² | |||
- 100 m. pr. m. e.[1] | 1 200 000 km² | |||
- 50 m. pr. m. e.[1] | 1 950 000 km² | |||
Valiuta | Senovės Romos pinigai |
Romos respublika (lot. Res publica Romana) – Senovės Romos valstybės forma laikotarpyje nuo monarchijos nuvertimo apie 509 m. pr. m. e. (paskutinio karaliaus Lucijaus Tarkvinijaus Išdidžiojo ištrėmimo) iki principato sukūrimo 27 m. pr. m. e., Romos Senatui suteikus Oktavianui ypatingus įgaliojimus (27 m. pr. m. e. sausio 16 d.). Respublikos laikotarpio valstybės formą galima apibūdinti kaip aristokratinę-oligarchinę, kurioje aukščiausioji valdžia buvo Senato ir konsulų rankose.
Ankstyvieji Julijų–Klaudijų dinastijos imperatoriai palaikė iliuziją, kad respublika vis dar egzistuoja (nors saugoma asmenų, turinčių ypatingus įgaliojimus) ir galiausiai bus visiškai atkurta. Roma vadinosi respublika iki III a., kai reformomis buvo įvesta dominato sistema.