Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Krikščionybė |
---|
Pranašai ir dvasininkai
|
Biblija
|
Istorija
|
Atšakos
|
Kultūra ir visuomenė
|
Sekmininkai (angl. Pentecostals) – viena iš vėlyvosios reformacijos krikščionybės krypčių, atsiradusi XX a. pradžioje JAV.
Sekmininkų judėjimo ištakomis laikoma XVIII amžiaus krikščionių pamokslininko Džono Veslio (John Wesley), įkūrusio metodistų bažnyčią, veikla.
Kitas asmuo, laikomas sekmininkų judėjimo pirmtaku, yra Čarlzas Finėjus (Charles Finney), kuris žinomas kaip atgailos ir prabudimo pamokslininkas.
Judėjimo pradžia siejama su 1900 m. Čarlzo F. Parhemo (Charles Fox Parham) Topykoje, Kanzaso valstijoje, įkurta Biblijos mokykla, kurioje mokėsi 40 studentų. Visi mokyklos studentai buvo pakrikštyti Šventojoje Dvasioje bei ėmė kalbėti „kitomis kalbomis“. Vienas iš Parhemo mokinių, juodaodis Viljamas Dž. Symoras (William J. Seymour), mokymą apie krikštą Šventojoje Dvasioje su kalbėjimu kitomis kalbomis ėmė skelbti Los Andžele. Jo pamokslai sukėlė Azuzos gatvės prabudimą. Dauguma religinių judėjimų tyrinėtojų mano, kad būtent šis įvykis suteikė sekmininkų judėjimui pagreitį ir sparčiai išplatino kitose šalyse.
2011 m. vertinimais sekmininkų pasaulyje buvo apie 279 mln.[1] Didžiausia sekmininkiška bendruomenė yra Yoido Full Gospel Church Seule, Pietų Korėjoje. 2007 m. joje buvo 830 tūkst. narių.
Išskirtiniai sekmininkų bruožai – Šventosios Dvasios dovanų svarbos krikščionio gyvenime akcentavimas, ekspresyvumas bei gyvos religinės patirties sureikšminimas, atvirumas ekumeniniam dialogui.
Organizacija neturi griežtos tarptautinės struktūros su vieninteliu centru ir vertikalia subordinacijos sistema. Pažymėtina, kad sekmininkiškos tradicijos viduje paprastai išlaikoma plati įvairovė, vietinės bendruomenės tvarkosi didžiąja dalimi savarankiškai.