Sirijos pilietinis karas

Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie šių dienų arba ateities aktualijas. Informacija gali greitai kisti.

Sirijos pilietinis karas
Priklauso: Arabų pavasaris
Situacija Sirijoje 2024 m. gruodžio mėn.   Sirijos Arabų Respublika (SAGP)   Sirijos laikinosios vyriausybės ir Turkijos okupuota teritorija   Laisvoji Sirijos armija ir JAV kontroliuojama teritorija   Sirijos gelbėjimo vyriausybė   Rožava (Sirijos demokratinės pajėgos)   Sirijos nacionalinė koalicija   „Islamo valstybė“
Data 2011 m. kovo 15 d. – Vieta Sirija Rezultatas Konfliktas tebevyksta B. al Asado režimo griūtis Vyksta sukilėlių ir kurdų susirėmimai
Kariaujančios pusės
Vyriausybė Vyriausybės karinės pajėgos Nacionalinės gynybos pajėgos provyriausybinės karinės grupuotės Sąjungininkai Hezbollah (nuo 2013 m.)[1]  Iranas (nuo 2013 m.)[2]  Rusija (nuo 2015 m.)[3] Karinė parama:  Irakas (2017-2019 m.)  Šiaurės Korėja[4]  Kinija[5]	Laikinoji vyriausybė LSA  Turkija (nuo 2016 m.) Karinė parama:  Jungtinės Amerikos Valstijos (2013-2017)  Prancūzija  Saudo Arabija  Kataras Užkariavimo Armija Al Nusra frontas Ahrar aš Šam Karinė parama:  Turkija  Saudo Arabija  Kataras	ISIL (nuo 2013 m.) ISIL karinės pajėgos	Kurdų kovotojai YPG Karinė parama:  Jungtinės Amerikos Valstijos (nuo 2014 m.)  Prancūzija (nuo 2016 m.) PKK  Rusija (nuo 2015 m.) Irako Kurdistanas Aviacijos parama: JAV ir sąjungininkų intervencinės pajėgos Sirijoje
Vadovai ir kariniai vadai
Bašaras al-Asadas Fahd Jassem al-Freij	Salim Idris Abu Mohammad al-Julani	Abu Bakras al Bagdadis	Salih Muslim Muhammad
Pajėgos
Vyriausybė: Ginkluotosios pajėgos: 178 000[6] Saugumo valdyba: 8 000[7] Nacionalinės gynybos pajėgos: 80 000[8] Baath brigados: 7000[9][10] Al-Abbas brigada: 10 000 kovotojų[11] (8,000 irakiečių)[12] Hezbollah: 3000–5000[13] Iranas: 15 000[14] Rusija: 4 000 [15]	Opozicija: LSA: 40 000–50 000[16] Islamo Frontas: 40 000–70 000[17] AD Frontas: 13 000[18] Mudžachedų armija: 5,000[19]–12,000[20] Užkariavimo Armija: Al-Nusra Frontas: 13 000[21] Muhajirin wa-Ansar: 7000 Levanto Legionas: 2000+[22] Jabhat Ansar al-Din: 1500+	ISIL: 31 500[23]–100,000[24]	Kurdai: YPG: 65 000[25] Jabhat al-Akrad: 7000[26]
Kariniai nuostoliai
Sirijos vyriausybė 52,077–87,077 karių[27][28] 35,235–49,235 nereguliarių pajėgų kovotojų[27][28] 1 000 vyriausybės pareigūnų[29] 7000 karių ir nereguliariųjų pajėgų kovotojų pateko į nelaisvę[30] Hezbollah: 971 kovotojų[27] Kiti svetimšaliai kovotojai: 3,395 [27]	Opozicija: 16 699-41 800 kovotojų 979 protestuotojai[31] 26 500 kovotojų pateko į nelaisvę arba dingo be žinios [27]	ISIL: 8 143 kovotojai [32]	Kurdai: 1,276–1,445 kovotojų[33]
Civilių aukos
2.5-3 milijono neturi pastogės Daugiau nei 7,600,000 pabėgėlių šalies viduje (pgl. UNHCR 2015 m. liepą) Daugiau nei 4,000,000 pabėgėlių užsienyje (pgl. UNHCR 2015 m. liepą)[34][35][36]

Sirijos pilietinis karas – tebevykstantis karinis konfliktas tarp vyriausybės ir įvairių oponuojančių pajėgų. Pilietinio karo ištakos buvo taikūs protestai 2011 m. pradžioje, kuriuos paskatino Arabų pavasaris. Bašaro al-Asado vyriausybei ėmus slopinti protestus jėga protestai peraugo į ginkluotą konfliktą. Kare dalyvauja Sirijos vyriausybė, nevieningas Sirijos arabų sukilėlių aljansas, kurdų kovotojai, Islamo radikalai (įskaitant Al-Qeada) ir Islamo Valstybė. Konfliktui tęsiantis didelę reikšmę įgijo užsienio interesų grupės, kurios kovojančioms šalims tiekia ginklus ir finansavimą. Konfliktui vykstant, šalyje ėmė didėti užsienio savanorių ir samdinių skaičius. Pirminis opozicijos tikslas – Sirijos demokratizacija – prarado reikšmę, o jį pakeitė etniniai ir religiniai atskirų organizacijų motyvai.

Jungtinių Tautų vertinimu nuo 2011 m. kovo iki 2014 m. balandžio žuvo 191 396 žmonės.^[37] Apie 2,6 milijono sirų tapo pabėgėliais užsienyje ir daugiau nei 9 milijonai – šalies viduje.^[38]

2011 m. balandžio mėn. Sirijos vyriausybė dislokavo kariuomenės dalinius šalies miestuose ir įsakė atidengti ugnį į protestuojančius civilius. Galiausiai, prie protestuotojų prisijungė kariuomenės dezertyrai ir taikūs protestai peraugo į ginkluotą maištą. Opozicija tapo vis geriau ginkluota, tačiau neturėjo organizuoto vadovavimo.

Sirijos vyriausybė sukilėlius apibūdino kaip „ginkluotas teroristines grupuotes“. Karinis konfliktas neturi aiškių ribų – daugelyje miestų vyksta susirėmimai tarp sukilėlių bei Sirijos armijos^[39]. JAV, Arabų lyga, ES bei Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narės ir kitos šalys pasmerkė smurto naudojimą prieš protestuotojus. Arabų lyga sustabdė Sirijos vyriausybės narystę ir 2013 m. kovo 6 d. perleido narystę Nacionalinei koalicijai .

2012 m. pabaigoje išaugo islamistinės grupuotės Al Nusro Fronto įtaka ir Hezbollah įstojo į karą, remdama Sirijos kariuomenę. Pats režimas gauna didelę paramą iš Rusijos ir Irano. Kataras siunčia ginklus opozicijai. 2012 m. viduryje prasidėjo didžiuliai mūšiai didmiesčiuose Damaske ir Alepe. 2012 m. liepos 15 d., Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas įvertino Sirijos karą „ne tarptautiniu ginkluotu konfliktu“ (TRKK teisinis terminas apibūdinti pilietiniam karui), todėl Sirijai pritaikyta tarptautinė humanitarinė teisė pagal Ženevos konvencijas. 2013 m. pradžioje karas atsidūrė aklavietėje, nes nė viena pusė nepasistūmėjo.

1. ↑ Siria, Hezbollah invia la seconda brigata per l'offensiva su Aleppo, Giornale, 2016-11-16. Tikrinta 2017-05-24.
2. ↑ Siria, Iran invia 4mila uomini per Assad, ansa.it. Tikrinta 2013-06-16.
3. ↑ Alberto Negri, Il prezzo della politica spericolata di Erdogan, il sole 24 ore, 2016-06-30
4. ↑ Siria, NYTimes: la Corea del Nord ha dato materiale per armi chimiche al regime di Damasco, repubblica.it, tikrinta 2020-09-15.
5. ↑ Forze speciali cinesi in Siria, Assad trova un nuovo alleato, lastampa.it.
6. ↑ „Syria military strength“. Global Fire Power. 2015-10-17.
7. ↑ „Syria's diminished security forces“. AFP. 2013-08-28. Nuoroda tikrinta 2014-05-14.
8. ↑ ISIS’ Iraq offensive could trigger Hezbollah to fill gap left in Syria The Daily Star, 2014-06-16
9. ↑ „«كتائب البعث» إلى شوارع دمشق“. Al Akhbar. 2014-01-14.
10. ↑ Aron Lund (2014-01-13). „The Baath Battalions Move Into Damascus“. Carnegie Endowment.
11. ↑ Syrian war widens Sunni-Shia schism as foreign jihadis join fight for shrines retrieved 5 June 2013
12. ↑ Maria Abi-Habib (2014-06-18). „Shiite Militias Decamping From Syria to Fight in Iraq“. Wall Street Journal.
13. ↑ „From Qusair to Yabrud: Shiite foreign fighters in Syria - Al-Monitor: the Pulse of the Middle East“. Al-Monitor.
14. ↑ „Iran sends 15,000 fighters to Syria“. The Daily Star. 2015-06-04.
15. ↑ Jonathan Landay; Phil Stewart; Mark Hosenball (4 November 2015). „Russia's Syria force has reportedly grown to 4,000 people“. Business Insider. Nuoroda tikrinta 2015-11-04.
16. ↑ Cockburn, Patrick (11 December 2013). „West suspends aid for Islamist rebels in Syria, underlining their disillusionment with those forces opposed to President Bashar al-Assad“. The Independent.
17. ↑ „Front to Back“. Foreign Policy.
18. ↑ „Syria crisis: Guide to armed and political opposition“. BBC. 13 December 2013.
19. ↑ „Factbox: Syria's rebel groups“. Reuters. 9 January 2014. Nuoroda tikrinta 9 January 2014.
20. ↑ „Al Qaida rebels leave mass grave behind as they desert base in Syria“. McClatchy. 6 January 2014. Nuoroda tikrinta 8 January 2014.
21. ↑ „Syria crisis: Spooked by rebel gains, Jordan doubles down on Islamic State“. 4 May 2015. Nuoroda tikrinta 4 May 2015.
22. ↑ [1]
23. ↑ „Islamic State fighter estimate triples - CIA“. BBC. 12 September 2014.
24. ↑ „War with Isis: Islamic militants have army of 200,000, claims senior Kurdish leader“. The Independent. 18 November 2014.
25. ↑ „Will the Islamic State last through 2015?“. Today's Zaman. Nuoroda tikrinta 4 January 2015.
26. ↑ Mutlu Civiroglu (11 August 2013). „Kurdish Commander: Jihadi Groups in Syria Have Hijacked FSA“. Rudaw.
27. ↑ ^{27,0 27,1 27,2 27,3 27,4} „About 2 millions and half killed and wounded since the beginning of the Syrian Revolution“. 16 October 2015.
28. ↑ ^{28,0 28,1} „More than 110 dead, thousands of regime forces during the 41 months“. Nuoroda tikrinta 25 October 2014.
29. ↑ „David Cameron Offers 'Safe Passage' For Syria's Bashar Al-Assad, But Not To Britain (PICTURES)“. Huffington Post. 6 November 2012.
30. ↑ „320,000 people killed since the beginning of the Syrian Revolution“. 9 June 2015.
31. ↑ „Syria: Opposition, almost 11,500 civilians killed“. Ansamed.ansa.it. 2010-01-03. Nuoroda tikrinta 2013-08-27.
32. ↑ „IS executes over 3,000 in Syria in year-long ´caliphate´“. AFP. 28 June 2015.
33. ↑ 15 žuvo (2012-10-31),[2] 25 žuvo (2012-11-19),[3] 379 žuvo (2013),[4] 537–706 žuvo (2014),[5][6][7] 320 žuvo (2015),[8][9][10][11][12] iš viso pranešta apie 1,276–1,445 žuvusius
34. ↑ [13]
35. ↑ [14]
36. ↑ [15]
37. ↑ „Syrian civil war has claimed more than 191,000 lives, U.N. says“ 2014-08-22, tikrinta 2014-08-22
38. ↑ Uno-Bericht: Neun Millionen Syrer sind auf der Flucht vor dem Krieg, Spiegel Online, 2014-02-01, tikrinta 2014-02-01
39. ↑ „Asado išgyvenimo tamsioji pusė“. 13 December 2012. Nuoroda tikrinta 28 January 2013.