Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Epocha J2000 | |
---|---|
Spektrinė klasė | A1 V/DA2 |
Fizikinės charakteristikos |
Sirijus (α CMa) – ryškiausia naktinio dangaus žvaigždė, pagrindinė Didžiojo Šuns žvaigždyno žvaigždė.[1] Ji gali būti matoma visose žemės gyvenamose vietovėse, Lietuvoje matoma žiemą. Sirijus yra viena iš artimiausių žvaigždžių. Sirijus – dvinarė žvaigždė. Sirijus turi žvaigždę palydovę – baltąją nykštukę (Sirijus B), kurios masė artima Saulės masei. Sistemos amžius apie 200 – 300 mln. metų. Iš pradžių tai buvo dvi melsvos žvaigždės, didesnė komponentė B absorbavo energiją ir medžiagą iš mažesnės ir maždaug prieš 120 milijonų metų Sirijus B (raudonoji milžinė) numetė išorinius sluoksnius ir tapo baltąja nykštuke.
1844 m. Karaliaučiaus universiteto astronomijos observatorijos direktorius F. Beselis, stebėdamas Sirijaus judėjimo trajektoriją nustatė, kad ji nėra tiesi, bet periodiškai išsilenkia. F. Beselis spėjo, kad šis Sirijaus judėjimo pokytis gali būti dėl šalia žvaigždės esančios „paslėptos masės“. 1862 m. amerikiečių astronomas A. G. Clark šalia Sirijaus atrado kitą mažą žvaigždę, kurios orbitinis judėjimas atitiko F. Beselio atliktus skaičiavimus. Tokiu būdu atrasta, kad Sirijus yra dvinarė žvaigždė.
Sirijus kartais vadinamas Šuns Žvaigžde (nes yra Didžiojo Šuns žvaigždyne). Senovės graikams ir egiptiečiams diena, kai Sirijus paryčiais tapdavo matomas prieš Saulės patekėjimą (vasaros pradžia) - tada prasidėdavo „šuns dienos“ (nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio). Polineziečiams šis momentas buvo svarbus navigacijai Ramiajame vandenyne.
Su Sirijumi susijusios kelios neišspręstos keistenybės: