Matomo šviesos spektro spalvos.
| spalva | bangos ilgis | dažnis |
|---|---|---|
| raudona | ~ 625–740 nm | ~ 480–405 THz |
| oranžinė | ~ 590–625 nm | ~ 510–480 THz |
| geltona | ~ 565–590 nm | ~ 530–510 THz |
| žalia | ~ 500–565 nm | ~ 600–530 THz |
| žydra | ~ 485–500 nm | ~ 620–600 THz |
| mėlyna | ~ 440–485 nm | ~ 680–620 THz |
| violetinė | ~ 380–440 nm | ~ 790–680 THz |
|
Ištisinis spektras | ||
|
Kompiuterio „spektras“ | ||
Spalva – pojūtis, kurį žmogui formuoja specifinė spalvinės regos sistemos organizacija.[1] Spalva taip pat yra objektų ar šviesos šaltinių savybė. Spalva nusako atspalvio vietą spektre: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė – kaip vaivorykštėje.
Kadangi spalvos susilieja viena su kita, pavyzdžiui, tamsiai mėlyna per violetinę palaipsniui pereina į raudoną, jas geriausia pateikti spalvų apskritimo forma, tolydžiu spalvų spektru. Spalvų apskritimas yra padalintas į 24 sektorius, kurių kiekvienas ženklinamas raidėmis nuo A iki Z. Kiekvienas sektorius yra padalintas į 10 mažesnių sektorių, pažymėtų skaičiais nuo 0 iki 9. Tai leidžia išskirti 240 skirtingų spalvų.
- ↑ Egidijus Norvaišas. Spalva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 333-334 psl.