Sudano Respublika | |||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „Mes Dievo kariai, Tėvynės kariai“ | |||||
Sudanas žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | Arabų, anglų | ||||
Sostinė | Chartumas | ||||
Didžiausias miestas | Omdurmanas | ||||
Valstybės vadovai • Prezidentas • Viceprezidentas |
Abdel Fattah al-Burhan Mohamed Hamdan Dagalo | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
1 886 068 km2 (16) 6 % | ||||
Gyventojų • 2017 • Tankis |
44 909 353 (33) 21,3 žm./km2 (157) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2021 177,678 mlrd. $ (80) 4 232 $ (184) | ||||
Valiuta | Sudano svaras | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +3 UTC +3 | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
nuo Jungtinės Karalystės 1956 m. sausio 1 d. | ||||
Interneto kodas | .sd | ||||
Šalies tel. kodas | +249 |
Sudanas (arab. السودان = as-Sūdān), oficialiai Sudano Respublika (arab. جمهورية السودان = Jumhūriyyat as-Sūdān, angl. Republic of the Sudan) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Šiaurėje ribojasi su Egiptu, rytuose – su Eritrėja ir Etiopija, pietuose – su Pietų Sudanu, pietvakariuose – su Centrinės Afrikos Respublika, vakaruose – su Čadu, šiaurės vakaruose – su Libija. Šiaurės rytuose Sudanas prieina prie Raudonosios jūros. Šalies sostinė yra Chartumas, o didžiausias miestas – Omdurmanas. Trečia pagal plotą tarp Arabų Lygos narių.
Sudanui tapus nepriklausoma valstybe Gafaro Nimeirio režimas įvedė islamistų valdymą.[1] Tai gerokai padidino atotrūkį tarp musulmoniškos šiaurės, kur buvo įsikūrusi valdžia, ir animistų bei krikščionių pietuose. Kalbiniai, religiniai ir politinės galios skirtumai išvirto į pilietinį karą tarp vyriausybės pajėgų, kurioms įtakingiausias buvo Nacionalinis islamo frontas (NIF), ir pietų sukilėlių, kurių įtakingiausia frakcija buvo Sudano liaudies išlaisvinimo armija (SLIA), kuri galiausiai 2011 m. iškovojo nepriklausomybę.[2] Šalyje 1989–2019 m. buvo įsitvirtinusi karinė diktatūra, vadovaujama Omaro al-Baširo, liūdnai pagarsėjusi žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant kankinimus ir mažumų persekiojimą, tariamą pasaulinio terorizmo rėmimą ir etninį genocidą Darfūre 2003-2020 m. Laikoma, kad režimo aukų skaičius svyruoja nuo 300 000 iki 400 000 žmonių. 2018 m. šalyje kilo masiniai protestai, kurių metu sudaniečiai reikalavo Baširo atsistatydinimo. 2019 m. balandžio 11 d. šalies ginkluotosios pajėgos įvykdė valstybės perversmą, Baširas buvo pasiųstas už grotų.[3]
Islamas 37 metus buvo valstybinė religija Sudane, šariatas galiojo ir buvo praktikuojamas nuo 1983 m. iki 2020 m., kai šalis tapo pasaulietine valstybe.[1] Sudanas priskiriamas mažiausiai išsivysčiusių šalių grupei ir 2022 m. užėmė 172 vietą pagal žmogaus raidos indeksą. Didžiausią dalį šalies ekonomikos sudaro žemės ūkis. Tai lemia prieš šalį įvestos tarptautinės sankcijos ir izoliacija, taip pat nestabilumas ir grupuočių smurtas valstybės viduje. Daugiau nei 35 % Sudano gyventojų gyvena skurde. Sudanas yra Jungtinių Tautų, Arabų Lygos, Afrikos Sąjungos, COMESA, Neprisijungimo judėjimo ir Islamo bendradarbiavimo organizacijos narys.