Sultonas

Sultonas (arab. سلطان) – Islamo titulas, turintis keletą istorinių reikšmių. Iš pradžių tai buvo abstraktus arabų kalbos daiktavardis, reiškęs 'jėga', 'valdžia' ar 'valdovas', kilęs iš arab. سلطة = sulṭah 'galia; valdžia'. Vėliau sultonais pradėti vadinti tam tikri musulmonų valdovai, kurie teigė esą nepriklausomi (neturėjo viršesnio valdovo), bet nereiškė pretenzijų į visą kalifatą. Be to, sultonais buvo vadinami galingi kalifato provincijų valdytojai. Paskui tam tikrame kontekste sultonas įgavo kitų reikšmių. Sultono valdoma dinastija ir žemės vadinamos sultonatu (arab. سلطنة).

Šis terminas skiriasi nuo karaliaus (arab. ملك = malik), nepaisant to, kad abu jie reiškia suverenų valdovą. Sultonas vartojamas išimtinai tik musulmoniškose šalyse, kur šis pavadinimas turi religinę reikšmę,^[1][2] priešingai nuo karaliaus, kuris turi labiau pasaulietinę reikšmę ir yra naudojamas tiek musulmoniškose, tiek ne musulmoniškose šalyse.

1. ↑ James Edward Montgomery (2004). ʻAbbasid Studies: Occasional Papers of the School of ʻAbbasid Studies, Cambridge, 2002 m. liepos 6–10 d. Peeters Publishers. p. 83. ISBN 978-90-429-1433-9.
2. ↑ Riad Aziz Kassis (1999). The Book of Proverbs and Arabic Proverbial Works. BRILL. p. 65. ISBN 90-04-11305-3.