Tanatas

Tanatas (gr. θάνατος 'mirtis') – mirties personifikacija graikų mitologijoje. Romėniškas atitikmuo Morsas (Mors). Jis buvo šiurpinančios tamsos būtybė. Tanato brolis dvynys Hipnas, motina Niktė.^[1] Jis vaidina menką vaidmenį mituose, kadangi buvo užgožtas požemio pasaulio dievo Hado. Naktis pagimdė daugybę nelabų esybių, tarp jų ir mirtį.

Nakties vaikai yra aprašomi kaip „baisūs, skausmingi, žiaurūs, gąsdinantys, pajuokiantys, pikti ir pagiežingi“ (Teogonija, 212). Vienintelė išimtis yra „meilė“ atsiradusi po apgavystės, prieš senatvę.

Tanatas poezijoje dažnai vadinamas Miego broliu ir Nakties sūnumi. Tanatas aktyviai veikia mite apie Sizifą.

Mene Tanatas vaizduojamas kaip jaunuolis rankose nešantys drugelį, vainiką arba apverstą deglą. Kartais vaizduojamas su dviem sparnais ir kardu prie diržo.

Pagal Tanato vardą vadinama su žmonių mirtimi susijusius reiškinius ir procesus tyrinėjanti mokslų sritis – tanatologija.

1. ↑ Hesiodas, Teogonija 758 ff, trans. Evelyn-White, Greek epic 8th or 7th century BC