Ukraina

Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.

Ukraina ukr. Україна
Vėliava Herbas
Himnas: „Ukrainos valstybinis himnas“
Ukraina žemėlapyje
Valstybinė kalba	ukrainiečių
Sostinė	Kyjivas
Didžiausias miestas	Kyjivas
Valstybės vadovai  • prezidentas  • Ministras pirmininkas  • Parlamento pirmininkas	Volodymyras Zelenskis Denysas Šmyhalis Ruslanas Stefančukas
Plotas  • Iš viso  • % vandens	603 628[1][a] km2 (45) 3,8 %[2]
Gyventojų  • 2022  • Tankis	41 167 336[3][b] (36) 73,8 žm./km2 (115)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2021 181[4] mlrd. $ (55) 4 380[4] $ (119)
Valiuta	grivina (UAH)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+2 (EET) UTC+3 (EEST)
Nepriklausomybė Nuo Rusijos imperijos Nuo Tarybų Sąjungos	1918 m. 1991 m. rugpjūčio 24 d.
Interneto kodas	.ua
Šalies tel. kodas	+380
Kirčiavimas	Ukrainà[5]

Ukraina (ukr. Україна) – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje – Baltarusija, vakaruose – Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose – Rumunija ir Moldova.

Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, iki Liublino unijos buvo jos dalimi., o XVIII a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų SSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 m. Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių.^[6] Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus SSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją.^[7] Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų.

Ukraina yra unitarinė valstybė, suskirstyta į 24 sritis, vieną autonominę respubliką (Krymas) ir 2 ypatingąjį statusą turinčius miestus: sostinę Kijevą ir Sevastopolį. Ukraina yra respublika su pusiau prezidentine sistema, turinti atskiras leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias. Iš šalyje gyvenančių 46,2 mln. asmenų, 77,8 procentai yra etniniai ukrainiečiai, didžiausias tautines mažumas sudaro rusai, baltarusiai ir rumunai. Ukrainiečių kalba yra vienintelė valstybinė kalba, nors šalyje plačiai naudojama ir rusų kalba, kurią moka dauguma ukrainiečių. Dominuojanti religija yra stačiatikybė, kuri stipriai paveikė Ukrainos architektūrą, literatūrą ir muziką.

1. ↑ „Ukraine“. Pasaulio faktų knyga (anglų). Centrinė žvalgybos agentūra. 2022-03-23.
2. ↑ Jhariya, M.K.; Meena, R.S.; Banerjee, A. (2021). Ecological Intensification of Natural Resources for Sustainable Agriculture. Springer Singapore. p. 40. ISBN 978-981-334-203-3. Nuoroda tikrinta 2022-03-31.
3. ↑ „Population (by estimate) as of 1 January 2022“. ukrcensus.gov.ua. Suarchyvuotas originalas 2021-03-06. Nuoroda tikrinta 2022-02-20.
4. ↑ ^{4,0 4,1} „WORLD ECONOMIC OUTLOOK (OCTOBER 2021)“. IMF.org. Tarptautinis valiutos fondas.
5. ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
6. ↑ „List of Member States“. United Nations. Nuoroda tikrinta 2007-12-16.
7. ↑ „Macroeconomic Indicators“. Ukrainos valstybinis bankas. Suarchyvuotas originalas 2007-10-21. Nuoroda tikrinta 2007-12-16.

Citavimo klaida: <ref> žymės egzistuoja grupei vardu "lower-alpha", bet atitinkama <references group="lower-alpha"/> žymė buvo nerasta