Velykos arba šventos Velykos, Kristaus prisikėlimas – seniausia ir svarbiausia krikščionių šventė.[1][2][3]
Švenčiama paminėti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kuris laikomas viso krikščioniškojo mokymo pagrindu.[4] Naujajame Testamente rašoma, kad tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).[5]
Šioje šventėje krikščioniškieji elementai susilieja su senosiomis liaudies tradicijomis, su augmenijos prisikėlimo apeigomis, kuriose buvo garbinama deivė Žemyna.[6]
Velykų data nustatoma pagal Mėnulio-Saulės kalendorių ir Vakarų bažnyčiose Velykos visada švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pavasario (po pavasario lygiadienio) pilnaties. Toks būdas apskaičiuoti Velykų datą nustatytas 325 m. Pirmojo Nikėjos susirinkimo metu.[7] Jis buvo įvestas tam, kad krikščioniškoji šventė nesutaptų su žydų Pesachu, tautos išėjimo iš Egipto nelaisvės paminėjimu[8]. Pagal Grigaliaus kalendorių ši data anksčiausiai būna kovo 22 d., o vėliausiai balandžio 25 dieną. Rytų krikščionių bažnyčios naudoja Julijaus kalendorių, kurio kovo 21 d. atitinka Grigaliaus kalendoriaus balandžio 3 d. Dėl to Rytų krikščionių bažnyčiose Velykų data gali būti nuo balandžio 4 d. iki gegužės 8 d. Pagal Velykų datą nustatomos ir kitos kintamos datos Velykų laikotarpio šventės.