Vesuna – deivė etruskų ir italikų mitologijoje.[1][2]
Išlikęs vienintelis šios dievybės atvaizdas: netoliese Orvjeto aptiktas etruskų veidrodis, kur ji pavaizduota drauge su Fuflunsu (galbūt kaip Liberas ir Libera).[2] Į kairę nuo jų sėdi Herkle, kuris pavaizduotas kaip nuogas jaunuolis, o dešinėje stovi sparnuotas berniukas, vardu Svutafas, ranka liečiantis Vesunos smakrą, taip nukreipdamas jos veidą į Fuflunsą.[3][2] Vesuna vaizduojama aukšta ir didinga.[2] Austrų etruskologo Ambros Josef Pfiffig teigimu, Vesuna – italikų augmenijos deivė, etruskų veidrodyje ji pakeičia graikų Ariadnę.[3]
Vesuna minima umbrų kalba užrašytose bronzinėse lentelėse Tabulae Iguvinae, aptiktose Gubijuje. Datuojamos III–II a. pr. m. e.[2]
- ↑ Opuscula Romana, 31–32, C. W. K. Gleerup, 2006, p. 22.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Giuliano Bonfante, Larissa Bonfante. The Etruscan Language: An Introduction, Revised Editon, Manchester University Press, 2002, p. 210.
- ↑ 3,0 3,1 Nancy Thomson de Grummond. A Guide to Etruscan Mirrors, Archaeological News, 1982, p. 123, 127.