Viduriniai Rytai | |
Plotas | 7 207 575 km² |
---|---|
Gyventojų | 371 mln. (2010)[1] |
Valstybės | JT valstybės narės (16)
JT valstybė stebėtoja (1)
|
Kalbos | |
Laiko juostos | UTC+2, UTC+3, UTC+3:30, UTC+4, UTC+4:30 |
Didžiausi miestai |
Viduriniai Rytai (arab. الشرق الأوسط = aš-Šarq al-ʾAwsaṭ, hebr. המזרח התיכון = ha-Mizrákh ha-Tikhón, kurd. Rojhilata Navîn, pers. خاورمیانه = Xâvar-e-Miyâne, turk. Orta Doğu) – Azijos geopolitinis regionas, apimantis Arabijos pusiasalį, Levantą, Turkiją, Egiptą, Iraną ir Iraką. Regiono pagrindą sudaro teritorija tarp Viduržemio jūros ir Persijos įlankos, taip pat Anatolijos, Arabijos ir Sinajaus pusiasaliai. Viduriniai Rytai apima Vakarų Aziją (be Užkaukazės), visą Egiptą (ne tik Sinajų) ir visą Turkiją (kartu su Rytų Trakija).[2]
Vidurinių Rytų terminas Vakarų Europoje ir JAV išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Iki tol regionas buvo vadinamas Artimaisiais Rytais (priešpriešinant su Tolimaisiais Rytais).[2] Vidurinių Rytų terminas ėmė kelti painiavą ir imtas laikyti pernelyg eurocentrišku.[3][4]
Senovėje Viduriniuose Rytuose iškilo pirmieji pasaulio miestai ir gimė trys didžiosios religijos – judaizmas, krikščionybė ir islamas.[5] Dauguma gyventojų musulmonai, labiausiai paplitusi kalba – arabų. Pastarąjį dešimtmetį regione nesibaigia alinantys karai ir konfliktai. XX a. viduryje palei Persijos įlanką buvo atrasti naftos telkiniai. Viduriniai Rytai – svarbiausias pasaulyje naftos gavybos ir eksporto regionas.[2]