Vokiečių kalba ir „Vokietijos“ samprata yra daugiau nei tūkstančio metų senumo, tačiau iki 1871 m. Vokietijos vardas tebuvo terminas, kuriuo buvo vadinama ne valstybė, bet daugybė savarankiškų kunigaikštysčių ar karalysčių Centrinėje Europoje. Priešingai Prancūzijai ar Rusijai, Vokietijos istorinę raidą charakterizavo daugybės įvairių centrų išsivystymas. Visų pirma paminėtinos savarankiškimo tradicijas ilgai išlaikiusios pietų Vokietijos valstybės: Bavarija, Badenas ir Viurtenbergas, taip pat ir šiaurės Vokietijoje esantys Hanzos miestai, kaip Bremenas, Hamburgas ar Liubekas, kurie irgi turėjo savo savarankiškumo tradicijas. Kaip nacionalinė valstybė Vokietija atsirado 1871 m. įkūrus Vokietijos imperiją.