Donativas

Donativas (lot. donativum, dgs. donativa) – Romos imperatoriaus piniginė dovana legionų ar pretorionų gvardijos kareiviams.

Respublikos laikais donativus dalindavo triumfo proga, o dalinamus pinigus gaudavo iš parduoto karo grobio.^[1]

Donativų dalinimo tikslai būdavo įvairūs. Donativais dėkodavo už pagalbą, jais užprašydavo paslaugų ateityje. Donativus paprastai dalindavo imperatoriaus valdymo pradžioje. II–III a. ši papirkimo forma tapo būtina norint sėkmingai valdyti Romoje. Juos naudojo visi kareiviai imperatoriai 235–248 m. Pretorionų gvardija, visada buvusi netoli imperatorių, visada buvo grėsmė saugumui. Romoje besibazavusios kohortos būdavo sunkiai nuraminamos ir greitos nužudyti nepatikusį imperatorių. Dalinamas donativas būdavo patogi priemonė pretorionų palankumui įgyti.

Imperatorius Augustas pretorionams suteikė didelį donativą savo testamentu. O pradedant Tiberijaus valdymu donativų dalijimas pasidarė praktiškai privalomas.

Donativą gavę pretorionai nekreipė dėmesio į tai, kad jų prefektas Sejanas (Sejanus) prarado valdžią. Kiekvienas pretorionas gavo po 10 auksinių už tai, kad negins Sejano. 41 m., po Kaligulos nužudymo, pretorionų gvardija palaikė Klaudijų, ir netrukus Senatas sužinojo, kad gvardija pasodino Klaudijų į sostą. Klaudijus pretorionams davė po 150 auksinių. Donativų tradicijai įsigalėjus 193 m. pretorionai surengė aukcioną Romos imperatoriaus vietai užimti, kurį laimėjo Didijus Julianas.

1. ↑ Donativum. Archyvuota kopija 2010-03-11 iš Wayback Machine projekto. Seyffert O. (1894) Dictionary of Classical Antiquities