Mada (prancūzėškā mode) īr neėlgā tronkontis tam tėkra masėnė elgėmuosė aba stėliaus isivėišpatavėms, vīravėms katruo nuorintās gīvenėma aba koltūras srėtie, trompalaikis kuokė nuorintās fenuomena populēroms. Īr vėsoumenės gīvenėma raiška, ruoda vėsoumenės masėnė skuonė līgi ėr ipatībės douto čiesa tarpsnio.
Fėluosuopėškā mada pėrms aprašė I. Kants. Maduos plėtėma dingstės tīriejē ivardėna tuokius – mėgdžiuojėma (G. Le Bons), nuora igautė dėdībė (Z. Froids), nuora jaustėis reikšmīngam (Dž. Diujis), socēlėnės atramuos radėma (G. Zimelis).