Maurai – bendras Šiaurės Afrikoje gyvenančių klajoklių berberų, kuriuos VII a. islamizavo arabai, pavadinimas. Po to maurai dalyvavo arabams užkariaujant Iberijos pusiasalį. Vėliau maurais vadinta musulmonų tauta, viduramžiais gyvenusi dabartinės Ispanijos teritorijoje (Al Andalusijoje). Tautos pavadinimas kildinamas nuo Romos provincijos Mauretanijos ar Mauritanijos karalystės. Maurai yra maišytos ispanų, arabų ir berberų kilmės. Tarp XI a. ir XVII a. buvo priversti persikelti į Šiaurės Afriką, daugiausiai dabartinį Maroką.
1911 m. Encyclopædia Britannica maurus apibūdina kaip protingus, mandagius ir neretai raštingus, nors tuo pat metu ganėtinai žiaurius ir kerštingus. Tai buvo grėsmingiausi piratai visoje Viduržemio jūroje. Tarp jų klestėjo vergovė. Encyclopædia Britannica taip pat rašo jog yra paplitusi klaidinga nuomonė jog maurai juodaodžiai. Iš tiesų tai baltaodžių rasė juodais plaukais bei akimis, nors oda dažnai daug patamsėjusi nuo saulės. Maurai taip pat apibūdinami kaip labai atsidavę savo islamiškam tikėjimui.[1]
Mauro galva pasitaiko herbuose, tai vienas hieraldikos elementų. Šio elemento tiksli kilmė ir reikšmė nėra labai aiškūs.[2]